Mūsų saugumas kieno rankose?!
Didžiai gerbiamų vyriausybės narių minčių proceso vizualizacija.
Neseniai Masiulis baigdamas į kelnytes pranešė apie savo eilinę super pizdec skaidrumą skatinančią schemą – filmuoti vairavimo egzaminus. „Ot“ – pasakysit – „ir tegul, mažiau teises pirkusių kelių erelių bus“. Kaip vyko egzaminuotojų papirkinėjimas, taip ir vyks. Korupcionierius yra labai išradingas padaras ir vienintelį, ką užtikrins siūlomi pakeitimai – didesnę kyšio sumą. Ir apskritai, visai ne apie tai norėjau(kolkas dar) viešoje skaitmeninėje erdvėje papurkštauti. Matau ir pas mus ateina vakarietiškos sekimo tradicijos, prastumtos dar šio dešimtmečio pradžioje, kartu su antiterorizmo vajumi, prisidengiant „visuomeninio gėrio“ pretekstais. Sakau iš karto: nėr čia jokių žydamasonų sąmokslų ir totalitarizmo atėjimų. Gryna komercija, kurią taip mėgsta visokias naujoves vis siūlantis susisiekimo ministras (vien jau ko vertos tos patogios sistemos, kur už tave balsuoja). Juk tas visas kameras reikia nupirkti, įrengti, pajungti, jų siunčiamą vaizdą reikia stebėti (specialiai tam įrengtuose postuose), archyvouti (tam dedikuotoje custom duombazėje), kažkas apie tai turi rašyti raportus, viską administruoti, o dar administratoriaus administravimas… Žodžiu biurokratinis rojus, kuris, žinoma, yra finansuojamas iš mokesčių, kurie gaunami iš dirbančiojo nurėžiant PUSĘ algos.
Pamenu, kažkada Bubilius, kai buvo kalbinamas apie užkeltus mokesčius, metė repliką, pats nesuprasdamas jos semantikos: „o tai gal tada būtų geriau, jei išvis nereikėtų mokesčių mokėti?“. Taip. Jei mokesčiai skiriami tokioms nesąmonėms, būtų ne tik geriau, bet būtų tiesiog zajebis. Bet gal kol kas nelįskim į tokius globalius vandenis.
Privatumas – ko gero labiausiai nuvertinama nūdienos vertybė. Kažką pasigooglinai? Gavai unikalų ID suteikiantį sekantį sausainį. Turi snukiaknygės accounta? Čia praktiškai parodei, už kurių durų tavo asmeninė informacija padėta ir padavei ponui Zuckerbergui montiruotę. Turi aifoną? Per aitiūnsus bus perduodama info, kuri ir kada tarp prisijungimų buvai. Ir taip toliau…
Kuo tai skiriaisi nuo valstybės sekimo? Čia tu turi galimybę rinktis. Gali atsisakyti socialinių tinklų, aifonų, naudoti proxy ar VPN servisus, naudoti kokį nors blekko ir į savo devaisus rašytis custom firmvarus, be jokių sekančių pričindalų.
Valstybės sekimo monopolio atsisakyti negalima. Jei pvz nenori su niekuo dalintis savo pirštų atspaudas, tai negausi paso, be kurio šiuolaikinėje visuomenėje normaliai funkcionuoti neįmanoma. Be snukiaknygės ar gūūglės gyventi galima. Be paso – ne. O postsovietinė erdvė yra labai pažeidžia, kalbant apie tokių priemonių prastūmimą. Jau mūsų kolektyvinėje tautos atmintyje yra įsitvirtinus prievaizdo savoka, pradedant nuo caro ochrankės iki pat liūdnai pagarsėjusio komiteto, kuris prieš porą dešimtmečių pakeitė lenteles, bet ne veikimo metodus. Čia, apeliuojant į abejingumą tokiems dalykams ir nesupratimą apie jų pasekmes, galima prastumti įvairias „mūsų saugumui“ skirtas priemones.
Kodėl kalbu apie monopolius? Todėl, kad jie yra neišvengiami. Parkinsono dėsnis byloja, kad biurokratija turi įgimtą savybė plėstis. T.y. įkurta kad ir darbo grupė po n metų būtinai išsiplės iki ministerijos. Todėl pradėję nuo kamerų regitros opeliukuose, vieną diena atsibusim Londone, su stebėjimo kameromis kiekvienam kampe.
„O aš neturiu ką slėpti“- pasakys skeptiškas skaitytojas. Tikrai? O jei dabar ateičiau ir prašukuočiau visą internetų naršymo istoriją, visus sms, visus padarytus skambučius, visus fleimus, išnarstyčiau po bitą visas turimas laikmenas, patikrinčiau giminių, klasiokų, grupiokų, bendradarbių, draugų, pažįstamų, meilužių ir kitų artimųjų biografijas?.. Tikrai nieko nerasčiau? 100 procentų užtikrinti savo praeities nepriekaištingumu? Dar nekilo noras seilės nuryt?
Jei jau taip, jei jau kalbam apie saugumus, tai turiu puikų pasiūlymą kaip iki minimumo sumažint nusikalstamumą. Vieną dieną, skelbiam nepaprastąją padėtį (taip efektyviai konstitucinį teismą pasiųsdami šikt), surenkam visus teisėsaugininkus, visus karius bei karininkus ir einam pagalovnai kratyti visų. Tikrint kišenių, pokalbių išklotinių, kūno ertmių, krėsti rūsius, palėpes, raustis sodų lysvėse, žiūrėt po lovom. Garantuoju, kad būtų uždaryta 90 proc. visų bylų ir atidaryta dar dvigubai tiek.
Verimas iš bulgarų kalbos: Tuk tuk, aš pareigūnas Pečkinas, atnešiau orderį jūsų prostatos apieškojimui dideliu šaukštu.
Norėtųsi tokių prevencinių priemonių „mūsų saugumui“, pasikartojančių kas keletą mėnesių? Netikit kad taip gali būti? Holokaustas irgi nuo menkniekio prasidėjo – uždegto degtuko. Per daug jau gardus kąsnelis yra tie stebėjimai mūsų korupcionieriams, kuriems svarbu koją į duris įkišt, o save teisinantys pretekstai savaime atsiras. Per tuos visai suprantamus norus pasipelnyti užaugs savo gyvenimą gyvenanti nesunaikinama, amžinai besiplečianti sistema. Masiulis išeis, o sistema liks ir grauš patrūnijusius mūsų demokratijos pamatus. Jei jau mokomės iš vakarų valstybių sekti, pasimokykime ir skaičiuoti tuos milijardus, kurie tokias veiklas remia, tuos skandalus su nekaltų žmonių areštais ir kankinimais, operatyvinės informacijos nutekėjimais…
Beje, dar vienas svarbus dalykas. Kiek iš jūsų ramia širdimi galėtų patikėti savo privačią informaciją krūvai veltėdžių biurokratų, kuriems net užkaisti puodelį kavos yra užduotis už kompetencijos ribų?
ĖĖĖĖ, agirdi, man rodos, jis ant mūsų stumia...
Visada sakiau, kad kiekvienas gimstame su teise į laisve ir, kol ji neriboja aplinkinių laisvės, pareiga ją apginti, todėl kitąkart, pamatę kamerą sankryžoje, iškiškite liežuvį, pamojuokite faku, ar išsitraukite kitą reikšmingesnę kūno dalį, turėdami reikalų su valstybės „tarnu“ traukite lauk kameras, diktofonus (vieši žmonės darbo metu gali būti įrašinėjami). Pamenat legendinį Scorseses kūrinį – Casino, konkrečiau, Joe Pesci žodžius: „If they’re gonna watch me, fuck ’em, I’m gonna watch ’em right back“. Priminkim, kad lazda tipiškai turi ir antrą galą ir parodyt, kad piršto pagraužimu viskas baigsis – rankos tikrai negaus.
Geros medžioklės!
